2.   SKAUTYBĖS  TIKSLAI

        Skautybė siekia išugdyti  stiprius dvasiškai bei fiziškai, idealistinių pažiūrų, tikinčius į pasaulio Kūrėją, Tėvynės patriotus, draugiškus, padedančius kiekvienam žmogui, reikalingam pagalbos ir gamtai, bet netoleruojančius blogio sąžiningus asmenis. Šie ugdymo tikslai ir skautų gyvenimo principai išreikšti obalsyje „Dievui, Tėvynei ir Artimui“  ir  dešimtyje skautų įstatų (įsakų) ir priesakų (žiur. skyrių Saviauklos statutas  ). Tuo prasideda skautų statutas ir tai sudaro įpareigojančią  statuto dalį, kuria remiasi skauto garbė.  Skautybės tikslą Lietuvių Skautų Sąjunga  formuluoja kaip siekį jaunimą auklėti taip, kad jis taptų: 

   -  Religingais savo tikėjimo nariais.

   -  Sąmoningais  lietuviais.  

   -  Dorais, kilnios dvasios, tvirto būdo sveikais žmonėmis.           

   -  Naudingais piliečiais.

                                                                                          ( pagal   www.skautai.org )

    
        Skautų organizacijos nėra jaunimo organizacijos - tai jaunimą ugdančios organizacijos. Skautybės tikslas yra jaunimo ugdymas ir ugdymasis pagal skautybės principus.  Jei nėra jaunų skautų su tvirta skautiška pasaulėžiūra ir turinčių pedagoginių sugebėjimų. tai šio darbo turi imtis vyresnieji ar net suaugusieji skautai.  Iš jaunuolių, neturinčių dar pakankamai gyvenimiškos patirties, šių savybių sunku tikėtis. Todėl  dar skautybės aušroje 1908 m. Baden-Powellis rašė :“Visuose visuomenės sluoksniuose įsitvirtinus savanaudiškumui, pasaulyje nėra vienybės. Egoistai be skrupulų rungiasi vieni su kitais, panašiai elgiasi ir politinės partijos, religinės sektos. Tautos gerovei ir vienybei tai daro didžiausią žalą. Todėl skautybės tikslas – savanaudiškumą pakeisti tarnavimu artimui, auklėti vaikus stiprius dvasiškai ir fiziškai, kad tą pajėgumą galėtų panaudoti tarnaudami visuomenei…Šiandien tautose glūdi nepanaudota  didžiulė patriotizmo ir krikščioniškos dvasios atsarga, tik nėra galimybės jai pasireikšti. Mums kasdien tenka atsisakyti priimti berniukus į savo sąjūdį, nes trūksta vyrų ir moterų galinčių jiems vadovauti.“  Analogiška situacija dar labiau būdinga šių dienų Lietuvai. Todėl  ypač didelį dėmesį reikia skirti vadovų – ypač skiltininkų ir draugininkų tinkamam paruošimui, nes  jiems tenka  didžiausia ugdymo darbo ir atsakomybės už jį dalis.