KAS YRA SKAUTYBĖ?

        Skautybė yra 1907-1908 m. R.Baden-Powellio sukurta jaunimo neformalaus visapusiško lavinimo ir auklėjimo bei aukėjimosi sistema ir metodika, siekianti išugdyti pilnutinį žmogų – tvirtą dvasiškai ir fiziškai, idealistą, tikintį į Visatos Kūrėją, atsparų bet kurioms pasaulyje plintančioms blogio apraiškoms, riterišką altruistą, pasiruošusį padėti kiekvienam  sutiktam vargstančiam  ar skriaudžiamam žmogui ir darniai sugyvenantį su socialine bei gamtine aplinka. Skautybė kiekvienam skautui priėmusiam įžodį, t.y. prisiekusiam šioms pamatinėm vertybėm, turi tapti jo viso gyvenimo ir veiklos principais nepriklausomai nuo jo amžiaus. Skautybė įgyvendinama skautų organizacijose
        Skauto ugdymo metodas pagrįstas laisvu asmens apsisprendimu ir pasižadėjimu – įžodžiu, turinčiu priesaikos visam gyvenimui prasmę. Stojant į skautus kandidatas prisiekia laikytis įsakų, priesakų ir  savo organizacijos statuto. Skautybėje pirmiausia pratinamasi veikti. Veikla pradžioje organizuojama mažose grupėse – skiltyse, kuriose skatinama atsakomybė, ugdomi sugebėjimai paklusti vyresniems ir vadovauti  jaunesniems bendradarbiaujant su visais. Įveikiant sunkenybes skautų stovyklose, vykstančiose gamtoje, lauko sąlygomis lavinamas charakteris, įgyjama pasitikėjimo savimi,  įsisavinant įvairias skautiškas specialybes pagal skautų polinkius. Naudojamos įvairių veiklos sričių patyrimo bei išsilavinimo programos – patyrimo laipsniai, atsižvelgiant į jų amžių, skautišką specialybę, įsisavinant  reikalingas  žinias ir įgūdžius bei  gebėjimą  tarnauti bendruomenei ir Tėvynei. Jaunesniems panaudojami specialūs skautiški žaidimai. Skilčių vadus – skiltininkus ruošia vyresni ir patyrę skautai – draugininkai (apie LSS vienetus žiūr.LSS vienetai). Turi būti rengiamos ir specialios mokomosios skiltininkų stovyklos. Skautiška veikla daugumoje vykdoma gamtoje atsisakant įprastinių civilizacijos patogumų.  Skautybės siekiai įgyvendinami skautų organizacijose, įkurtose daugumoje šalių. Skautų pasaulyje 2007 m. buvo 38 milijonai skautų, priklausančių skautų organizacijoms, įkurtoms 216 šalyse. Jas apjungia ir koordinuoja dvi skėtinės organizacijos – berniukams ir vyrams WOSM (World Organization of the Scout Movement)  ir mergaitėms ir moterims bei bendroms coedukuotoms skautų organizacijoms WAGGGS (World Association of Girl Guides and Girl Scouts). Skautų organizacijos Lietuvoje veikia nuo 1918 m. išskyrus bolševikinės ir nacistinės okupacijos laikotarpius, kada jos buvo uždraustos. Skautybė buvo sukurta kaip vieningas judėjimas, paremtas beveik kariška drausme ir subordinacija, siekiant bendrų tikslų.  Dabar Lietuvoje veikia apie 10  skautų organizacijų, kurios, ar net kai kurių organizacijų atskiri tuntai, veikia savarankiškai,  nedaug bendradarbiauja tarpusavyje ir neatsiskaito savo organizacijai, kuriai priklauso. Toks skautų organizacijų susiskaldymas kenkia skautybės tikslų įgyvendinimui ir visuomenės požiūriui į Lietuvos skautus.
        Skautų puoselėjamos pamatinės vertybės ir principai  išreikšti skautų įžodžiu, šūkiu ir pagrindiniais įsakymais bei priesakais, paprastai nurodomais skautiškų organizacijų statutų pradžioje. LSS taip pat turi specialų Moralinės ir Intelektualinės saviugdos statutą ( žiur.skyrelį „Saviugdos statutas“). Tačiau šiuolaikinės vartotojiškos visuomenės praktinėje veikloje pagrindinėmis vertybėmis dažnai tampa turtas, asmeninis gerbūvis ir malonios pramogos.  Tai veda prie išglebimo, įsijungimo į įvairias priklausomybes, kurių pasirinkimas šiandien yra labai didelis. Skautybė turėtų būti priešnuodis šioms blogybėms, vedančiomis į tautų ir visuomenių bei valstybių išsigimimą. Todėl  skautai privalo laikytis R.Baden-Powellio nurodytų principų  ir neleistina būtų skautybę  bandyti pritaikyti prie dabar pasaulyje vyraujančių pragmatinių – liberalistinių tendencijų ar panaudoti politiniams tikslams.