4. SKAUTYBĖS ISTORIJA
Skautų judėjimą R.Baden-Powellis (1857 – 1941) įkūrė 1907 – 1908 m. berniukams (būsimoji skautų brolija), o 1909 m. su seserimi Agnes – skaučių mergaičių organizaciją (dabar –seserija). Skautybės užuomazgą Baden-Powellis sukūrė dar Būrų karo (1899 – 1900) metu. Būdamas būrų kariuomenės apsupto Mefekingo miesto anglų igulos vadu jis suorganizavo berniukų žvalgų ir ryšininkų būrį, kuris daug prisidėjo apginant šį miestą. Sėkminga šio būrio veikla davė pavyzdį kaip reikėtų ruošti kariuomenės rezervą. Vėliau, šią mintį apibendrinęs jaunimo ugdymui, Baden-Powellis pagrindė skautybės judėjimo principus.
Pasekmėje generolas Baden-Powellis sukūrė universalią savo jaunimo praktinio auklėjimo sistemą – skautybę, kurią aprašė 1908 m. išleistoje knygoje “Skautybė berniukams” (Scouting for Boys). 1909-1910 m. ėmė plėstis ir mergaičių skaučių judėjimas.
Baden-Powellis 1907 m. surengė pirmąją bandomąją skautų stovyklą Brownsee saloje, kurioje dalyvavo dvidešimt berniukų. Bandymas pilnai pasisekė ir po to skautų judėjimas pradėjo greitai plėstis visame pasaulyje. Prie pirmosios stovyklos sėkmės daug prisidėjo ten įvesta skilčių sistema. Skiltis, tai mažiausias skautų organizacijos vienetas, kuriam vadovauja vienas iš skilties narių. Baden-Powellis apie skilčių įvedimą knygos „Skautybė berniukams“ (pirma 1908 m. laida) įžangoje rašė : „ Geriausia priemone skautiškame darbe pasiekti aš laikau skilčių sistemą. Tai yra berniukų organizavimas nedideliais būreliais, kurių kiekvienam vadovauja ir yra už veikimą atsakingas kas nors iš pačių berniukų. Šią sistemą aš jums rekomenduoju visais atvejais.“ Svarbiausia skilčių sistemos esmė yra tai, kad skiltis sudaro nedideli berniukų būreliai, kuriems vadovauja jauni, bet atsakingi iš jų pačių parinkti vadai. Kelios skiltys sudaro draugovę, kurios vadovybei atsiskaito skilčių vadai – skiltininkai.
Lietuvoje pirmas skautų vienetas buvo įkurtas Petro Jurgėlos-Jurgelevičiaus iniciatyva 1918 m lapkričio 1 dieną Vytauto gimnazijoje Vilniuje. o 1920 – 1923 išplito po visą Lietuvą. 1926 m. Pranas Žižmaras (1907 – 1941), vėliau tapęs legendine lietuvio skauto-patrioto asmenybe lenkų okupuotame Vilniuje įkūrė, „Gedimino“ draugovę ir vadovavo jai iki 1935 m. 1928 m. vasario 16-ją iškėlė Gedimino bokšte trispalvę, kuri kabėjo 12 valandų, kol lenkų policijai pavyko ją nuplėšti. 1929 m. apdovanotas skautų svastikos ordinu. 1938 m. lenkų karininką Chom-Chomskį, įžeidusį lietuvių ir Lietuvos garbę, Žižmaras, trenkęs jam antausį iškvietė į dvikovą kardais ir, prieš tai pasitreniravęs fechtavime, jį santykiu 3:0 nugalėjo. 1940 m. sovietų okupantų buvo areštuotas ir 1941 m. Komijos konclageryje mirė. Jis savo organizacine ir asmenine veikla Lietuvos skautams tapo skautybės ir patriotizmo simboliu.
1930 m. spalio 1 d. Kaune paskelbtas įstatymas, kuriuo remiantis Lietuvos skautai perėjo LR Švietimo ministerijos globon. Skautų organizacijos šefu paskelbtas LR prezidentas A.Smetona. Visų kitų jaunimo organizacijų veikla išskyrus skautus buvo Švietimo ministro 1930 m. potvarkiu mokyklose buvo uždrausta. Taip skautai buvo suvalstybinti ir supriešinti su ateitininkais, su kuriais anksčiau sėkmingai bendradarbiavo, nes abiejų organizacijų principai yra panašūs. Panašiai buvo uždarytos visos partijos išskyrus tautininkus. Skautai tapo lyg ir tautininkų partijos rezervu. Šiomis sąlygomis skautų veikla išsiplėtė ir sustiprėjo. Lietuvos skautų sąjungą sudarė skautai ir skautės, pasiskirstę į broliją ir seseriją, rėmėjus ir skautus akademikus. Skautu galėjo tapti kiekvienas jaunuolis nuo 7 metų amžiaus ir suaugusieji, pritariantys skautų ideologijai ir vykdantys sąjungos prievoles. Sąjungos veiklą reglamentavo Lietuvos skautų sąjungos įstatymas ir Lietuvos skautų sąjungos statutas. Organizacijos struktūra buvo sudaryta remiantis kariuomenės rangų sistema. Skautai turėjo savo uniformą. Jos pagrindinis atributas – kaklaraištis rodė kiekvieno organizacijos nario statusą. Skautai griežtai laikėsi savo tradicijų, vykdė įvairias patyrimo laipsnio programas, organizavo kursus, paskaitas, stovyklas, iškylas, ekskursijas, parodas, chorus, leido knygas ir laikraščius, palaikė ryšius su skautų organizacijomis ir centrais užsienyje, dalyvavo jų organizuojamuose renginiuose. 1933 m. Lietuvos skautus aplankė skautybės įkūrėjas generolas R.Baden-Powellis.
Lietuviškas skautavimas užsienyje buvo atgaivintas 1945 m po. antrojo pasaulinio karo Vokietijos pabėgėlių stovyklose. Lietuviai užsienio skautai, priešingai dabartiniams Lietuvos skautams, yra susivienyję į vieną bendrą Lietuvių Skautų Sąjungą, turinčią bendrą vadovybę ir skyrius net septyniuose pasaulio rajonuose. Jų veikla yra aktyvi ir trukdanti greitai nutautėti užsienio lietuviams ir jų jaunimui. 1940 m. prasidėjus Lietuvos bolševikinei ir nacistinei okupacijoms skautų organizacija buvo panaikinta ir daug skautų nukentėjo. 50 m. Lietuva buvo okupuota ir skautai atsikurė tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Apie skautybę dabartinėje nepriklausomoje Lietuvoje žiurėk kitam skyrelyje.
Išsamesnę skautybės istoriją žiūr. V.Mačiulytės straipsnį N. Romuvoje No 1 „Lietuvos skautai“ (bibliografija …)