3.   SKAUTO   PRINCIPAI, ĮSIPAREIGOJIMAI  IR PASAULĖŽIŪRA

        Skautas priimdamas įžodį įsipareigoja tarnauti Dievui, Tėvynei ir padėti artimui. Įžodis tai ne formalumas stojant į skautus, o priesaika visam tolimesniam gyvenimui. Įžodžio įsipareigojimai:      

1. Įsipareigojimas Dievui: skautas turi būti tikintis į Aukščiausiąjį Visatos ir žmogaus Kūrėją, nepriklausomai kuriai monoteistinei konfesijai jis priklauso.  Tarnavimo Dievui pagrindas – gyventi pagal savo religijos moralinius reikalavimus. Krikščioniui – visų pirma laikytis Dekalogo ir  Evangelijos nuorodų, kas dera su skautiškais įsipareigojamais Tėvynei ir artimui. Jis turėtų bent minimaliai tenkinti bažnyčios nuostatas ir dalyvauti jos veikloje.  Ateistai ir liberalai, vengiantys bet kokių moralinių įsipareigojimų, kaip varžančių jų asmeninę laisvę, pagal Baden-Powellio reikalavimus, skautybėje negalėtų veikti ir dalyvauti.                                                                                

2. Įsipareigojimas Tėvynei: skautas turi orientuotis kokios blogybės  bei pavojai šiuo metu gręsia jo Tėvynei, tautai ir valstybei. Jis privalo žinoti ir orientuotis, kaip šiomis sąlygomis jis turi veikti.  Moralinis pakrikimas visuomenėje, to pasekmėje žlungančios šeimos, krintantis gimstamumas, emigracija, imigracija, alkoholizmas, narkomanija, godumas pinigui, patriotizmo stoka. Jei visa tai nebus sustabdyta, ateityje sunaikins mūsų tautą ir valstybę. Tolerancija blogiui yra blogio palaikymas ir nusikaltimas skautybės principams. Pavojus Tėvynei dabar ne mažesnis, negu tada, kai puolė okupantų tankai. Gal net didesnis, nes eina iš vidaus, palaikant globalizacija suinteresuotoms institucijoms, bandančioms papirkti Lietuvos žmones pinigų investicijomis. Skautas privalo atsiriboti nuo viso to ir ginti tikrasias vertybes, pradėdamas nuo savęs, savo aplinkos, netoleruodamas akivaizdaus blogio ir jam priešindamasis. Tikras skautas turi gerbti  savo kalbą ir tautos tradicijas, pvz. turi mokėti nors keletą patriotinių, partizanų ir populiarių liaudies dainų ir žinoma tautos himną. 

3. Įsipareigojimas artimui: Tarp skautų ir skautiškų organizacijų neturi būti jokios konkurencijos, priešiškumo, barnių ar pavydo. Deja, ne kartą yra buvę kitaip. Dažniausiai to priežastim buvo pinigai, kurie nežinia iš kur atsirasdavo ir nežinia kur dingdavo. Vienintelė priemonė to išvengti – pilna ir vieša atsiskaitomybė. Be to jaunesnieji ir kupini jėgų skautai privalėtų pasidomėti vyresniaisiais, gal jau paliegusiais ir pasirūpinti ar jiems nereikalinga kokia pagalba. Tai liečia ir kiekvieną sutiktą nuskriaustą, skurstantį ar kenčiantį žmogų. Visų šių trijų pagrindinių įžodžio, kaip ir statuto, įsakų, priesakų reikalavimų neišpildžius, skautavimas yra tuščia pramoga tik savo malonumui ar naudai.

        Taigi skautas turi būti tikintis savo religijos išpažinėjas, patriotas ir pilietis, ginantis savo Tėvynę  nuo visų blogybių, puoselėjantis jos kultūrą, kalbą ir tradicijas. Patriotizmas su nacionalizmu ar nacizmu neturi nieko bendra, kaip neretai šiandien bandoma suplakti Vakaruose. Tikras patriotas gerbia kitas tautas ir savo krašte gyvenančias tautines mažumas, kurios, kaip ir visi šalies gyventojai turi laikytis LR Konstitucijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Skautijos tinklapis pavadintas angliškai (scout.lt), o pasaulio Lietuvių Skautų Sąjungos – lietuviškai (skautai.org). Skautas pagal 3 įsipareigojimą turi būti altruistas, ginantis kiekvieną vargstantį ar skriaudžiamą skautą, taip ir kiekvieną žmogų. Taigi tikras skautas yra idealistas pirmoje eilėje vykdantis savo įsipareigojimus, o ne  ieškantis  skautybėje tik   pramogų ir naudos sau.  Geras skautas niekada nebus „liberalu“ plačiai vartojama prasme, kaip ir tikras liberalas negali būti skautu, nes skauto įžodis varžys jo laisvę.

        Skautybė nėra politinis judėjimas. Todėl skautas savo pareigas Tėvynei vykdo ne politinėmis, o patriotinėmis ir pilietinėmis priemonėmis, neįsipareigojęs jokiai politinei partijai. Pareiga artimui reikalauja atsisakyti ar bent griežtai apriboti savo egoistinius interesus, siekiant pačiam atlikti ar padėti kitam žmogui  vykdyti darbus, reikšmingus Tėvynei. Įsipareigojimas padėti artimui kiekvieną skautą turėtų daryti veikliu altruistu, kam įpareigoja ir skauto išpažįstama religija. LSS įstatuose (statute)  punktuose 2.6 ir 2.7 nurodytos skautui būtinos būdo ir veiklos savybės, bet nepaminėti priesakai, kurie rodo kaip tų savybių reikia siekti (Žiūr skyrių „Saviauklos statutas“).

        Visoje skautų organizacijoje – tiek vadovams, tiek ir eiliniams skautams privalo galioti asmeninės atsakomybės ir atsiskaitomybės principas. Visi  vadovų  įsakymai ir nurodymai žemesnio lygio vadovams ar eiliniams skautams turi būti terminuoti ir besąlygiškai vykdomi. Atsiradus nenumatytoms kliūtims turi būti pranešta aukštesnio vyresniškumo vadovams ir derinami nauji terminai arba užduotis perkeliama kitam skautui. Tik laikantis šių taisyklių skautų organizacijoje galės būti išlaikomi koordinacijos   ir subordinacijos principai (žiur. toliau skyr. LSS vienetai – Atsiskaitomybė), be kurių  jokia organizacija negali sėkmingai veikti ir vykdyti savo uždavinius. Neįvykdęs įpareigojimo skautas, nepriklausomai nuo laipsnio ir pareigų, turi būti baudžiamas. Be asmeninės atsakomybės tvarkos ir drausmės organizacijoje niekada nebus.