“Sarmatų“ draugijos straipsnis

Vardan ko atsisakome Lietuvos praeities?

Žymos: europos sajunga    genocidas    jav demokratija    lietuvos auksas    lietuvos istorija    lietuvos nepriklausomybe    rusijos gresme    rusu agentai    tautininku sajunga    vakaru demokratija    vakaru vertybe


Lietuvos praeitis, istorija – tai gėda, ar mūsų pasididžiavimas?

Lietuvos praeitis, kokia ji buvo, jei atmesti tai, ko mokoma istorijos vadovėliuose. Ko atsisakėme (buvome priversti) ir vardan ko? – Ką praradome ir ką gavome mainais už protėvių išdavystę, nes atleiskite kitaip to veiksmo pavadinti negaliu.
Istorijos klastojimas vyksta visur ir totaliai. Bet nežiūrint į tai, vis išlenda į paviršių vienas, kitas faktas, rodantis, kad buvo taip, o ne kitaip, kaip teigia oficiali istorija.

Kalba dabar eina apie dabartinę “Nepriklausomą” Lietuvą. Rašau kabutėse, nes net juridiškai nesame nepriklausomi, nors mus bando įtikinti esant atvirkščiai tie, kurie kadaise stovėjo prie sąjūdžio vairo, o dabar sėdi valdžioje. Jau vien faktas, kad kažkas gali reguliuoti Lietuvai, kokius jai įstatymus leisti, pasako viską apie tą atsiprašant “Nepriklausomybę”. O jei pridėti tai, kad ir finansinė sistema priklausoma nuo užsienio bankų, šalies auksas guli užsienio banke, tai nepriklausomybė atrodo labai iliuzinė. Nors mus bando įtikinti priešingai.

Ir kur tik įmanoma klykiama apie Rusijos grėsmę, lyg kitų grėsmių Lietuvoje nebūtų. Lyg narkomanija, bei alkoholizmas, kurie plinta jau pradedant 11-mečiais mūsų vaikais, būtų mums pakišti rusų, o ne išgirtųjų Vakarų. Lyg “demokratija” mums siūlytų tikrąją žodžio laisvę, o ne pilną dezinformaciją, arba informacijos blokadą, kas vyksta iš tiesų.

Lyg rusai, o ne tie, kas dabar sėdi ir sėdėjo anksčiau valdžioje, išpardavė Lietuvos strategines įmones tiems, kurie dabar reguliuoja šildymo, kuro kainas, nuo kurių tiesiog verkia gyventojai.

Prieš 20 metų žmonės, kurie paskelbė Lietuvos Nepriklausomybę, pagrįstai galėjo didžiuotis nuveikę žygdarbį, vertą mūsų protėvių, 1918 metais atkūrusių Lietuvos Nepriklausomybę, nuo bet kokių valstybių ryšių.
Deja, jau po 14 metų, Lietuva tą Nepriklausomybę prarado ir to pasekmes matome dabar. Iš Lietuvos Konstitucijos buvo pašalintas straipsnis, kad “Lietuvos Respublikoje negalioja jokios kitos valstybės konstitucija”, tuo paliekant galimybę ES reguliuoti Lietuvai gyvybiškai svarbias sferas.

Nebuvo surengtas net referendumas dėl šio straipsnio panaikinimo, nes vargu ar Lietuvos piliečiai būtų sutikę savanoriškai atsisakyti taip sunkiai iškovotos Nepriklausomybės. Viskas buvo padaryta tyliai, pasiremiant vien tik žmonių noru būti ES sąjungoje, bet to stojimo sąlygos buvo nutylėtos. O pati ES konstitucija buvo priimta net jos neskaičius, neišvertus į lietuvių kalbą ir be jokių svarstymų!  – 2008 metais buvo priimta Lisabonos sutartis. Citata iš svarstymo:
Parlamentarai nepritarė Rimanto Smetonos siūlymui papildyti sutarties ratifikavimo įstatymą pabrėžiant, jog Europos Sąjungos institucijos ir teisės aktai negali pažeisti Lietuvos suvereniteto ir pamatinių vertybių bei paveldo.
Europos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Andrius Kubilius sakė, kad darbas, kurį siūlo nuveikti R. Smetona, esąs jau padarytas priimant atitinkamą Seimo rezoliuciją. Įtraukti papildomas nuostatas į pačią ratifikavimo sutartį, anot konservatoriaus, esą nenaudinga, nes tegali sukelti tik teisines kolizijas.

Už šią sutartį balsavo 83, prieš 5, susilaikė 23 parlamentarai. Viso balsavo 111 parlamentarų. Įdomu kur buvo likę 30 tokio svarbaus balsavimo metu?  Ir kokias teisines kolizijas gali sukelti mūsų apsaugos nuo kitos NEVALSTYBĖS įsikišimo įstatymas, ar ratifikavimo pataisa?!  Ir dar klausimas – Kam nenaudinga „ Įtraukti papildomas nuostatas į pačią ratifikavimo sutartį“ ? Kas čia už visą Tautą sprendžia kas jai naudinga, o kas ne?

Kitaip tariant buvome apgauti. Elementariai išdurti tų, kuriems patikėjome valstybės vairą.
Apie šią didžiulę apgavystę istorija nutyli, pateikdama tuos įvykius, kaip didžiulį Lietuvos politikų laimėjimą. Kas yra absoliutus melas.

Dabartinė “Demokratija” mums siūlo daugumos teisę, bet kai Lietuvos DAUGUMA pareiškia, kad ji nenori homoseksualių “šeimų”, homoseksualios propagandos, bei homoseksualistų paradų, pasakoma:
Jūs homofobai ir mes jums pritaikysime ES teisę, kuri aukštesnė už bet kokius, nesveikus, daugumos norus”. Mes jums įkišime, norite jūs to, ar ne, Gender Mainstreaming programą, kuri numato, kad pasaulyje egzistuoja 5 lytys žmonių, o ne 2 kaip mums įdiegė mūsų protėviai ir kuo mes kol kas dar šventai tikime. Ir pradėsime nuo vaikų darželių, kas jau buvo padaryta, bet kilus visuomenės triukšmui laikinai numarinta. Bet tai sugrįš, kai visuomenei bus papildomai praplautos smegenys, arba ES bus priimtas įstatymas, kad ES narėms privalu vykdyti šią programą.

Štai kokia ta demokratija ir tai vyksta visais klausimais, kurie apibrėžti ES teisėje. ES, kuri savo esme yra net ne valstybė, o tik valstybių sandrauga (t.y. turėtų būti). Mūsų politikai ES parlamente neatstovauja Lietuvos piliečių interesų, jie atstovauja patys save, arba užima geriausiu atveju statistų vaidmenį.

Demokratija

Demokratiškiausia Vakarų visuomenė, kuri dabar yra mūsų sąjungininkė NATO bloke, link savos “demokratijos” ėjo per kraują ir genocidą, per ekonominį šantažą. Bet jos demokratijos pasiekimais kažkodėl neabejojama, atmetant net akivaizdžius istorijos faktus, kad JAV buvo išnaikinti ir alkoholiu demoralizuoti jos tikrieji gyventojai, amerikos indėnai, kuriems įsigalėjus dabartinei “Demokratijai” turėtų būti sugrąžintos jų protėvių žemės (bent jau). Nieko panašaus, kam jie rūpi, jei jie neturi balso. Jie neturi galios, todėl nėra demokratijos subjektas.

Arba imkime akivaizdų faktą apie karą Persijos įlankoje, kurį pradėjo JAV, okupaciją Irake, kur “demokratija” buvo diegiama per kraują pasiremiant išgalvotu “branduoliniu” ir “cheminiu” pretekstu. Apie karą Afganistane, kur Lietuva irgi įdeda savo indėlį aiškindama tai, kaip pagalbą Sąjungininkams. Nors Sąjungininkams Lietuva, kaip karinis vienetas yra tiesiog NULIS, jiems reikalingas tik ideologinis jų grobikiškų planų palaikymas pasaulio akyse. Štai kokia mūsų rolė.
Ir mes (t.y. valdantieji), arba mūsų visų vardu, ši misija pristatoma, kaip Lietuvos indėlis kovoje už demokratijos pasiekimus??!

Ir dabar JAV, šių faktų fone, pateikiama mums kaip “Vakarų demokratijos tvirtovė”. Ar norėtume tokios demokratijos savo šalies atžvilgiu? – Ar negalime įsivaizduoti, kaip Lietuvoje, jai tapus nemokia, o dabartinės politikos atveju tai pilnai įmanoma, joje įvedamas „Demokratiškas tiesioginis valdymas“, įvedant „taikdarių kariuomenę“. Pažiūrėkite kokiomis sankcijomis grasinama Islandijai už tai, kad ji neužkrovė savo gyventojams Bankų prisidarytų skolų, o nusprendė viską išspręsti referendumu. Bankai nacionalizuoja šalies nuostolius, privatizuodami tik pelną.

Grįžtant prie 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, to meto politinės ir visuomeninės sąjungos plačiai naudojo savo protėvių naudotą simboliką ir atributiką. Apie ką dabar nutylima, arba net aktyviai neigiama, neatsižvelgiant net į realius faktus, kuriuos nesunku patikrinti. Atsisakoma visko, kas galėtų sieti dabartinę Lietuvą su jos praeitimi, pavyzdžiui 1935 m Lietuvos skautų, Svastikos ordinas, kuriuo buvo apdovanoti Biržų skautų Vyčiai:

Šis ordinas buvo įsteigtas 1925 metais ir visiškai nesusijęs su jokiais Hitleriais, nes kaipo tokio, ano dar nebuvo nei valdžioje, nei planuose. Tuo tarpu ką matome dabartiniame skautų judėjime, nors judėjimo aprašyme parašyta:
citata: “Organizacija tęsia prieškario Lietuvoje įsikūrusios „Lietuvių skautų sąjungos“ (1918 m.) veiklą” http://www.trysmilijonai.lt/2009/10/prozektorius-lietuviu-skautu-sajunga-lss/
Deja ta veikla tik kopija, nes tęstinumo nėra jokio, jei jau atsisakyta senosios simbolikos, jei gėda didžiuotis savo protėvių palikimu mums.

Latvijos Politikė Helmi Staltė išdidžiai nešioja protėvių svastikas, nes kildina save iš jų, didžiuojasi jais. O iš ko kildiname save MES?

Kokią simboliką naudoja dabartinė tautininkų sąjunga ir ką bendro ji turi su mūsų praeitimi? – Spręskite patys. Jie patys atsisakė savos nepriklausomybės prisišlieję prie TS (konservatorių). http://www.tautininkai.lt/istorija.htm
Tik gražūs šūkiai.

Kaip matome 1918 metų Nepriklausomoje Lietuvoje buvo plačiai naudojama mūsų protėvių simbolika, kurios tikrumu niekas neabejojo. Tuo tarpu dabar ši simbolika pripažįstama, kaip nusikalstama. Kas mes tokie, kad kaltinti savo protėvius už jų įsitikinimus, kai tik jų dėka išliko Lietuva, kaip valstybė? – Kodėl saujelė politikierių sprendžia kokia yra, ar buvo mūsų istorija, tam imdamiesi bet kokių priemonių istorijos falsifikavimui?

Galų gale, kam naudinga, kad lietuviai pamirštų savo tikrąsias šaknis, kurios rėmėsi toli gražu ne į pelno siekį? Visais laikais iki šių dienų, Lietuvos valstybės veikėjai saugojo ir puoselėjo Lietuvos nepriklausomybę, rūpinosi tautos doroviniu auklėjimu, rūpinosi savo kaimu.

O ką matome dabar? Ir pakartosiu klausimą, kam Lietuvoje naudinga falsifikuoti istoriją?

Dabartinis dievas

Atsakymas paprastas: tiems, kam ištiesu nerūpi Lietuvos nepriklausomybė, nes visais laikais nepriklausomybė buvo siejama su didvyriška protėvių veikla, praeityje buvo semiamasi stiprybės dabartiniams sprendimams, praeityje buvo ieškoma atsakymų į dabarties klausimus. Praeityje gyveno didūs žmonės, kurių fone mūsų politikai atrodo tiesiog apgailėtinai.

Mūsų protėviai karste apsiverstų sužinoję, kad Lietuvos Nepriklausomybė buvo iškeista į abejotiną sąjungą, net ne su valstybe, o su kažkokiu neaiškiu dariniu, pavadintu Europos Sąjunga. Kurio pirmas reikalavimas buvo atsisakyti energetinės nepriklausomybės. Įsivaizduojate? – Atsisakome politinės Nepriklausomybės ir kad parodyti, kad darome tai savo noru, esame verčiami papildomai atsisakyti dar vienos nepriklausomybės, t.y. energetinės.

Čia Lietuva taip norėjo likti be Nepriklausomybės, kad buvo pasiruošusi dėl to paaukoti viską, politinę, energetinę, teisinę nepriklausomybę. Ar TU to norėjai, ir, ar tavęs kas nors to paklausė??

Dėl viso to, kas išvardinta aukščiau ir falsifikuojama istorija, apskelbiami Rusijos agentais tie, kas bando pasakyti tiesą, nes Vakarų vertybės, kaip ir neabejotinos. Nors tose vertybėse neabejotina tik viena, t.y. tai, kas buvo išvardinta aukščiau. Visa kita yra tikrai ginčytina ir abejotina.

Reziumė:
Tai ką gavome iš vakarų dabar, yra tik skolos, vaikų narkomanija ir alkoholizmas, totali visuomenės ir šeimos demoralizacija, žemės ūkio sužlugdymas, masinė emigracija, genetiškai modifikuoti produktai, bei totalus nepasitikėjimas valdančiaisiais. Papildomai totalus smegenų plovimas per masinės informacijos priemones, kad visa tai yra gerai. Pasiremiant tuo, kad TVF pritaria tam, kas daroma Lietuvoje.

Nekalbame apie tai, kad 1990 metais Lietuva nebuvo skolinga nė vienai užsienio valstybei. Dabar kasmet, vien už skolų administravimą mokėsime 1 mlrd litų. Nors tos skolos ne Lietuvos gyventojų veiklos pasekmė, tos skolos sėdinčių valdžioje veiklos pasekmė.

Galima išeitis iš tos situacijos būtų grįžti atgal, nuo kur prasidėjo visos klaidos. Bent jau į 1918 metus ir susirasti prioritetus, kuriais vadovaujantis buvo atkurta to meto Nepriklausomybė. Pamatysime, kad nuo dabartinės Lietuvos prioritetų jie skiriasi, kaip diena ir naktis. Dabartinės Lietuvos Nepriklausomybė jau istorija, apie tai gerai yra parašęs Romualdas Ozolas http://www.sarmatas.lt/03/antroji-lietuvos-respublika-istorija/ , bet šį istorijos tarpsnį geriau prisiminti, kaip vieną iš Lietuvos klaidų ir nepamiršti jos, kad ateityje ji neturėtų galimybės pasikartoti.

Tad  klausimas turėtų būti toks: ar Lietuva paskelbusi Nepriklausomybę turėjo kokią kitą išeitį, nei valdančiųjų sprendimas stoti į ES bet kuriomis sąlygomis, nepasitarus su visa Tauta, net neskaičius tų sąlygų. Atsisakius energetinės, bei politinės nepriklausomybės.

Diskusijos šiuo klausimu vyksta: http://www.forumas.hetero.lt/

Gyvenkime pagal šiuos priesakus: http://www.sarmatas.lt/02/priesakai/ ir tada jausimės tvirti prieš bet ką, kas bando griauti mūsų vertybes.

Arvydas Daunys

(PASTABA – straipsnis aštrus ir “politizuotas”, bet jame daug tiesos. Kiek abejoju ar verta jį dėti, peržiūrėjęs pagalvok. Grigo straipsnis objektyvesnis ir mažiau emocingas. Julius)